Uptown Bazaar ir Halės turgūs: kas įdomaus?

Po pasivaikščiojimo po Benedikto bei Kalvarijų turgus, buvau pagauta įkvėpimo, ir nusprendžiau keliauti toliau. Ką įdomaus galima rasti Vilniuje? Gal pagaliau rasiu man tinkamą turgų? Šį kartą pasirinkau keliauti į kitus du populiarius turgus: Uptown Bazaar Kauno gatvėje, ir Halės turgų, kuris randasi netoli geležinkelio stoties.

Visų pirma, padariau klaidą, nepasiplanavusi iš karto, kuriuos turgus lyginti tarpusavyje. Tiesa, nemaniau, kad ateity aptarsiu ir kitus turgus, bet jau taip gavosi 🙂 Jei galėčiau kažką keisti, lyginčiau Benedikto turgų su Uptown Bazaar, ir Kalvarijų turgų su Halės turgumi. Jie panašūs savo dvasia, įrengimu, pardavėjais, lankytojais.

Uptown Bazaar’as yra vienas iš tų modernių, naujos kartos turgų, kurie prekiauja ne tiek turgaus principu, kiek turi įsirengę daug mažų parduotuvėlių, kuriose gali rasti įvairiausių gurmaniškų produktų arba kažko tokio, į ką prekybos centre ne visada atkreiptum dėmesį, arba tiesiog nepirktum. Turgus išskirstytas zonomis, turi net keletą įėjimų, o prie durų kabo iškabos su nuorodomis, ką rasite įėję per tą konkretų įėjimą.

Čia yra tikrai labai daug vietų pavalgyti, žmonių buvo pakankamai daug, o maisto pasirinkimas tikrai platus. Gaila, kad anksčiau apie šią vietą nežinojau. Dirbau visai netoliese, būtų buvusi tikrai puiki vieta papietauti su kolegomis!

Visko nefotografavau, nes dar nesijaučiu pakankamai atsipalaidavus. Darbas tikrai ne iš lengvųjų! Nors fotografuoti čia kaip ir galima, bet ne visi prekybininkai buvo tuo patenkinti 🙂 Keletas kadrų įspūdžiui susidaryti.

Šonuose įsikūrusios parduotuvėlės. Viena iš jų- šviežios žuvies parduotuvė.

Parduotuvėlėse žmonių buvo žymiai mažiau negu kavinėse. Visos jos gražios, sutvarkytos, pasirinkimas didžiulis, yra visko, ko tik gali norėt. Vienas minusas iš mano, kaip pirkėjo, pusės, labai nesmagu apžiūrinėti prekes parduotuvėse, kai esi vienas. Jautiesi stebimas, tarsi įpareigotas pirkti. Iš karto prisistato malonios pardavėjos, viskas kaip ir puiku, bet trūksta tos laisvės būti nematomam 🙂 Aš- etikečių skaitytoja. Skaitau, analizuoju, ir šiaip mėgstu būti viena. Žinoma, pardavėjai čia pataria, gali pakalbėti, bet kartais tiesiog norisi būti nematomu.

Štai čia matom parduotuvę, prekiaujančią vaisiais ir daržovėmis. Vietoje spaudžiamos sultys.

Čia įsikūrusi ir Žirnio krautuvėlė. Jie turi daug produktų, kurių mūsų prekybos centruose nėra. Mačiau granolą ir arbatą, kuriuos pirkdavau Londone. Begalės gėrimų, kruopų, sėklų ir įvairių sveikuoliškų produktų. Dėmesį prikaustė ir šie veganiški ledai be cukraus. Sako, kad jie labai skanūs 🙂

Ledų jau turėjau namuose, bet bus proga kitą kartą čia sugrįžti. Nuotraukų buvo ir daugiau, tačiau į kadrą papuolė alkoholio buteliai, kurių, kaip žinia, nebegalima pas mus reklamuoti, nors čia ir ne reklama, tad nusprendžiau nerizikuot, ir tų nuotraukų nekelt 🙂

Na ir mano naujai atrasta parduotuvė Pilnas puodas, kurie mano pasaulį apvertė aukštyn kojomis!

Jau kalbėjau, kad paskutiniu metu valgau daug žuvies, ir bandau vis kažkokią naują, dar nevalgytą. Na ir spėkit ką- ogi čia radau šamų! Ir rūkytų, ir šviežio šamo filė. Paplepėjau su savininke, pasirodo, jie patys augina šamus.

Šamai puikuojasi kairėje pusėje.

Pilnas puodas pardavinėja ir produktus iš ūkininkų. Pasirodo, jie bendradarbiauja su avininkystės ūkiu, ir turi ėrienos, pieno produktų ir kito gėrio. Gavau ir paragaut sūrio, jogurto. Jai užsiminiau, kad nemėgstu ožkų sūrio, jis man smirdi, ir tas skonis.. Na, tiesiog ne man. Paragavus sūrio, dar kartą įsitikinau, kad ne man 😀 Tada buvau supažindina su avių pieno jogurtu. Tikrai žiūrėjau įtariai, buvau pasiruošusi blogiausiam. Ir, mano didžiai nuostabai, aš tą jogurtą įsimylėjau! Kažkas fantastiško. Tirštas, kreminės konsistencijos, labai primenantis Pieno Žvaigždžių graikišką jogurtą (savo konsistencija). Skonis labai geras, jokio specifinio kvapo ir keisto poskonio. Jogurtas tinka net ir netoleruojantiems laktozės. Tokiems kaip aš! Jogurto vengiu, nes dažniau pavalgius greitai išberia veido odą, bet pagaliau manau radusi puikią alternatyvą.

Čia jie turi net putpelių kiaušinių, kurių ieškojau Velykoms, ir niekur neradau 🙂

Įvairūs sūriai, sviestas, sraigės ir netgi sraigių ikrai! Na, šito reikalo dar nedrįsčiau paragaut, bet jei ir taip toliau, tai gal kada nors 🙂 Patenkinta grįžau namo su šamais, avių pieno jogurtu ir ėrienos gabalu, kuris taip pat pateisino mano lūkesčius. Maniau, jog mėsa bus specifinio kvapo, bet buvo net geriau nei tikėjausi. Jokio kvapo, o mėsos skonis buvo tiesiog puikus.

Visa bakalėja išdėstyta už prekystalio. Kaip pirkėjui galbūt šiek tiek nepatogu, nes nežinau ar galima prieit ir pačiupinėt sudominusį daiktą. Aš esu ne tik etikečių skaitytoja, bet ir čiupinėtoja 😀 Nesu nagla, tad kartais pasikuklinu ir tiesiog nepaprašau parodyt tam tikrą daiktą, ir tiesiog nueinu.

Tai tiek apie Uptown Bazaar’ą. Faina vieta, turgaus gal ir nėra daug, vien parduotuvės ir kavinukės, bet čia tikrai ta vieta, jei norit įsigyt kažką nekasdieniško, skanaus ar tiesiog įdomaus. Galbūt tiesiog papietaut?

Halės turgus. Na man čia tikrai tas good old turgus 😀 Geresnis variantas už Kalvarijų turgų, patogesnis, bet panašumų turi. Kaip tikram turguj, ant prekystalių guli daržovės, uogos, pardavėjai garsiai rėkia, žmonių daug, visi derasi, perka.

Tikrai turiu nostalgiją tokiems turgums. Čia tiesiog jaukiau, gali labiau atsipalaiduot, nebijot pasiderėt 🙂

Uogos ir vaisiai ant prekystalių man asocijuojasi su tikru, geru turgum. Gaila, kad lietuviškų braškių dar nebuvo. Valgiau Ispaniškas net kelis kartus, skonis buvo nekoks, tad daugiau jų ir nebepirkau. Nors čia ir graikiškos, nusprendžiau palaukt lietuviškų. Įsigijau žalumynų ir viskas 🙂 Sugalvojau eit į turgų tada, kai jau buvau apsipirkusi. Kainos čia neblogos, kai kurių produktų pasirinkimas geresnis nei parduotuvėse.

Pieno produktų čia irgi yra, pasirinkimas platus. Daug nefotografavau, nes buvo baisoka 🙂

Pati aplinka labai turgiška. Vos įėjus, pasitiko dešrų rojus. Teko palaukt, kol žmonės prasiskirstys, kad galėčiau nufotografuot. Atrodo skaniai, bet dešrų jau daug metų nebevalgau, tad visai lengvai atsispyriau.

Dešros, kumpiai, lašiniai. Tikro lietuvio rojus!

Kadangi pustuštėmis rankomis iš šio turgaus išeit nenorėjau, nusprendžiau įsigyt medaus. Jis niekad nepamaišys! Miela pardavėja puolė kabint medų šaukštais, ir duot man ragaut visus. Nors ir minėjau, kad nereik tiek daug, labai saldu, moteriškė negailėjo, ir tiesė rankas su šaukštais medaus man ragaut. Oi kiek prisiragavau 😀 Išsirinkau grikių medų. Nors ir turėjau puslitrį medaus namuose, nusprendžiau pasiimti mažą indelį. Tiesiog, kad negrįžčiau tuščiomis, na iš šiaip medus nepamaišys, juolab kai jis toks skanus.

Pardavėja nusprendė, kad man reikia puslitrio, o ne mažo indelio. Ilgais ir atkakliais bandymais bandė man įkišti tą puslitrį, nors sakiau, kad man jo tikrai nereikia. Šiek tiek suerzino toks įkyrus lindimas. Suprantama, kad reikia parduot, bet man tikrai nereikėjo tiek daug medaus. Pasisekė, kad grynais turėjau tik lygiai mažam indeliui. Nebuvo pardavėja laiminga, bet, kai pasakiau kad esu iš Dzūkijos, kaip ir ji pati, močiutė išspaudė šypseną 🙂 Ir netgi leido jos medų nufotografuot.

Tad toks tas turgaus gyvenimas. Manau, kad reikia pasirinkimo, turėt galimybę nueit ir į vienokį, ir į kitokį turgų. Išvadas darykitės patys, čia palieku vietos fantazijai 🙂 Užskaitau abi vietas, tik gaila kad jos toli nuo mano namų ir man visiškai nepakeliuj. Bet kai reikės tam tikrų produktų, žinosiu, kur galima nuvažiuot.

Aušra

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*