Risotto su voveraitėmis

Kaip džiaugiausi nusipirkusi kilogramą voveraičių! Žinoma gaminau ir tradicinį padažą kotletams su šviežiomis bulvėmis (kaip be jų?), dalį užšaldžiau, kad pasidžiaugčiau ir pasibaigus grybų sezonui.

Pačias mažiausias voveraites atrinkau šiam rizotui. Išties rizotą be galo mėgstu, tik dažnai neturiu kantrybės ilgai stovėt prie puodo ir pastoviai maišyt. Tačiau ta proga, kad turiu voveraičių, nusprendžiau visgi sukaupt jėgas ir pasigamint risotto su jomis, nes mintyse įsivaizdavau be galo skanią viziją, kurią visgi pavyko įgyvendinti.

Pats rizotas purus, sodrus, o voveraitės traškios, kvepia mišku. Viską užbaigiu parmezano sūriu: tikriausiai mintyse jau įsivaizduojate skonį? 🙂

Ingredientai

  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
  • 200 g. voveraičių;
  • 1 svogūnas;
  • 3 šakelės rozmarino;
  • 2 česnako skiltelės;
  • 1 puodelis (220 ml) Arborio ryžių;
  • 1/2 puodelio sauso baltojo vyno;
  • Žiupsnis druskos;
  • 500 ml vištienos sultinio;
  • 1 v. š. sviesto;
  • Parmezano sūrio.

Gaminimo eiga

  1. Puode įkaitiname aliejų ir suberiame smulkintą svogūną. Po poros minučių suberiame grybus, ir viską kepiname apie 5 minutes. Suberiame romarino lapelius, įspaudžiame česnaką ir kepiname dar minutę.
  2. Suberiame ryžius ir maišome porą minučių. Įpilame vyną, įberiame šiek tiek druskos ir maišome tol, kol pusė vyno išgaruos.
  3. Į ryžius pilame apie 100 ml karšto sultinio ir iš lėto maišome. Ryžiams sugėrus visą skystį, vėl pilame sultinį, maišome, ir kartojame tol, kol ryžiai sugers visą mūsų turimą sultinį.
  4. Paragaujame, ar netrūksta druskos. Dedame į lėkštes, apiberiame parmezano sūriu, papuošiame raudonėliu.

O dabar šiek tiek apie ryžius. Naudojau Arborio ryžius, jie yra Itališki trumpagrūdžiai, puikiai tinkantys rizotui. Jie turi daugiau krakmolo nei įprastiniai ilgagrūdžiai ryžiai, o jis tiesiog būtinas šiam patiekalui. Su ilgagrūdžiais ryžiais nepavyks išgauti tokios pat kreminės tekstūros.

Kad pasiektumėte tirštą, kreminę konsistenciją, būtina ryžius virti lėtuoju metodu, t.y. iš lėto pilti skystį, ir reguliariai maišyti. Arborio ryžius verdant įprastu būdu, viską suberiant į vandenį, tokios tekstūros neišgausite.

Nors ir reikia pusvalanduką pastovėti prie viryklės, mano manymu tikrai verta. Suvalgius porciją nesinori mėsos net mano brangiausiajam, kuris be mėsos nesijaučia pavalgęs- čia man didelis įvertinimas 🙂

Šiek tiek seniau gaminau kažką labai panašaus į rizotą, tik su grikiais. Taip pat naudojau grybus, tiksliau- pievagrybius, gavosi įdomiai ir skaniai. Receptą galite rasti čia.

Na o voveraitės rizote- tikra pasaka. Ne tik skanios, aromatingos, bet ir kaip dailiai atrodo patiekale!

Skanaus,

Aušra

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*